- spitula
- spitula sf. 1. žr. spitė 3: Ir padėjo aukštai ant kepurės prieg jo kaktos auksiną lapą (viršuje spitulą, paraštėje žastį) šventos karūnos BB3Moz8,9. 2. auskaras, auskabė: Ėmė jis … spangus (viršuje spitulą) BB1Moz24,22. 3. auksinis ar sidabrinis diržo papuošalas, bumbulas: Padaryk spitulas (paraštėje cėtas) auksinas BB2Moz28,13. 4. papuošiamasis galvos raištis, perkaktis: Padaryk kaktos vainiką (paraštėje kaktos spitulą, kaktos čentilą) iš čysčiausio aukso BB2Moz28,36. Ji afieras rinko išsigražindama kaktos spitulomis ir apikaklėmis BBOz2,13.
Dictionary of the Lithuanian Language.